Titano dantų implantai visam laikui sustabdo žandikaulio kaulo nykimą, stimuliuodami natūralų kaulo augimą, ko nedaro tradiciniai dantų protezai.
Natūralios atramos trūkumas dantims (visiškas arba dalinis) burnoje sukelia įvykių seką organizme, vadinamą alveolinės ataugos kaulo rezorbcija. Siekiant užkirsti kelią šiai biologinei degradacijai, restauracinės technikos turėtų būti ne tik paviršutiniški proteziniai sprendimai, bet ir atsižvelgti į pagrindinės struktūros biomechaniką bei ją valdyti.
Alveolinės ataugos rezorbcijos etiologija
Wolffo dėsnis iš esmės yra žmogaus kūno taisyklė, pagal kurią kaulai pripranta prie apkrovų ar jėgų, kurias mūsų kūnas jiems taiko, o tai lemia jų persitvarkymą arba to paties tankio išlaikymą.
Kai kramtoma maistas su dantimis, periodonto raištis veikia kaip smūgio amortizatorius ir perduoda kramtymo jėgas aplinkiniam alveoliniam kaului kaip tempimo įtempį. Tokie mechaniniai įtempiai reguliariai skatina osteoblastus (kaulą formuojančias ląsteles) nuolat gaminti kaulo matricą. Ištraukus dantį, toks mechaninis stimulas išnyksta. Disbalansas lemia padidėjusį osteoklastų aktyvumą, kuris galiausiai sukelia greitą, negrįžtamą žandikaulio kaulų irimo procesą tiek aukščio, tiek pločio atžvilgiu.
Tradicinių dantų protezų biomechaniniai trūkumai
Dažnai pamirštame, kad įprastų išimamų dantų protezų, kaip paprastų dantų protezų, įdėjimas negali tik palaikyti normalios burnos funkcinės būklės, bet ir tuo pačiu metu apsaugoti kaulą. Deja, yra atvirkščiai.
Gleivinės atrama yra esminė įprastų dantų protezų savybė. Visas protezo svoris tenka minkštiesiems dantenų audiniams. Liekamasis kaulas visiškai nėra funkcionaliai apkraunamas. Tačiau, kai pacientas kanda su įprastais dantų protezais, protezo spaudimas, gana nenatūraliu būdu, tenka minkštiesiems kaulo keteros audiniams, sukeldamas stiprų nefiziologinį spaudimo poveikį žandikauliui. Nuolatinis spaudimas sukelia prastą kraujo tiekimą (išemiją), todėl kaulo naikinimas osteoklastų didėja. Laikui bėgant, veido forma bus tokios rezorbcijos pasekmė, apatinei sričiai susitraukiant į vidų – būklė, dažnai apibūdinama kaip ankstyvas veido senėjimas arba pseudo-prognatizmas.
Osteogenezė per osseointegraciją
Norint sustabdyti alveolinio kaulo nykimą ir jį išlaikyti, protezas turi pakeisti danties šaknies funkcines ir struktūrines savybes. Titano dantų implantai atlieka šias funkcijas per ląstelinį mechanizmą, žinomą kaip osseointegracija, kuris buvo nuodugniai ištirtas.
Procesas prasideda įdėjus biologiškai suderinamą titano prietaisą, kuris yra viršutinio arba apatinio žandikaulio sistemos dalis, kaulų ląstelės dauginasi ir jungiasi su implanto paviršiumi, turinčiu mikrograublėtumą. Profesorius Coşkun Yıldız aiškina, kad į kaulinį karkasą įdėti implantai perduoda kramtymo jėgas kaulams kaip tempimą, o tai savo ruožtu palaiko kaulų tankį per biologinį kaulų persitvarkymo mechanizmą.
„Lema Dental Clinic“ atkuriant šią biomechaninę funkciją reikalingas didžiulis diagnostinis tikslumas. Odontologė Polen Akkılıç prieš operaciją naudoja pažangią 3D kūginės spinduliuotės kompiuterinę tomografiją (CBCT), kad nustatytų tūrinį kaulų tankį. Tai užtikrina, kad tarptautiniai pacientai, keliaujantys į Turkiją, gautų implantais paremtas restauracijas, kurios optimizuoja okliuzinės jėgos pasiskirstymą ir garantuoja ilgalaikį žandikaulio ir veido stabilumą.
Klinikinis efektyvumas: gleivinės atrama vs. implanto atrama
| Biomechaninis rodiklis | Tradiciniai dantų protezai (gleivinės atrama) | Dantų implantai (kaulo atrama) |
| Alveolinio kaulo išsaugojimas | Spartina rezorbciją dėl spaudimo apkrovos. | Stabdo rezorbciją per vidinę tempimo stimuliaciją. |
| Kramtymo efektyvumas | Atkuria tik 20% iki 30% natūralios kramtymo jėgos. | Atkuria 90% iki 100% maksimalios kramtymo jėgos. |
| Propriocepcija ir pojūtis | Labai susilpnėjęs dėl gomurio padengimo. | Išlaikytas, leidžiantis natūralų kramtymo grįžtamąjį ryšį. |
| Protezo stabilumas | Didelis mikrojūdesys; priklauso nuo siurbimo ar klijų. | Absoliutus standus fiksavimas kortikaliniame kauluose. |
Dažnai užduodami klausimai
1. Kodėl po danties ištraukimo susitraukia žandikaulio kaulas?
Žandikaulio kaulo tankis palaikomas mechanine stimuliacija, kurią suteikia dantų šaknys kramtant. Po ištraukimo, šio vidinio stimulo praradimas sukelia organizmo neaktyvaus kaulinio audinio rezorbciją – fiziologinį procesą, kuris per pirmuosius šešis mėnesius lemia reikšmingą alveolinės ataugos matmenų praradimą.
2. Ar galima modifikuoti dantų protezus, kad sustabdytų kaulo rezorbciją?
Ne. Nepriklausomai nuo to, kaip gerai įprastas dantų protezas yra perdaromas ar pritaikomas, jis išlieka audinių palaikomu prietaisu. Kadangi jis sėdi ant dantenų, o ne integruojasi į kaulą, jis negali suteikti vidinio mechaninio streso, reikalingo osteoklastinio kaulų nykimo prevencijai.
3. Ar reikalingas kaulo persodinimas, jei daugelį metų nešiojau dantų protezus?
Dažnai taip. Ilgalaikiai dantų protezų nešiotojai paprastai pasižymi stipria alveolinės ataugos atrofija. Norint sėkmingai įdėti titano implantą, reikalingas pakankamas kortikalinio ir spongiozinio kaulo tūris. Kaulo persodinimo ar sinuso pakėlimo procedūros yra labai veiksmingos klinikinės intervencijos, skirtos atkurti šį prarastą tūrį prieš implanto įdėjimą.
4. Kaip dantų implantai biologiškai apsaugo nuo kaulų nykimo?
Titano implantai patiria osseointegraciją, tiesiogiai susiliedami su aplinkine kaulų matrica ląstelių lygmeniu. Tai leidžia implantui veikti kaip dirbtinei šakniai, perduodant kramtymo jėgas giliai į žandikaulio kaulą. Ši funkcinė apkrova stimuliuoja osteoblastų gamybą, taip palaikant sveiką kaulų tankį ir užkertant kelią struktūriniam veido kolapsui.
Akademinės nuorodos
- Carlsson, G. E. (2014). Responses of jawbone to changing dentition. Clinical Oral Implants Research, 25(S10), 11-15.
- Wolff, J. (1986). The Law of Bone Remodeling. Springer-Verlag. (Original work published 1892).
- Branemark, P. I., Hansson, B. O., Adell, R., Breine, U., Lindstrom, J., Hallen, O., & Ohman, A. (1977). Osseointegrated implants in the treatment of the edentulous jaw. Experience from a 10-year period. Scandinavian Journal of Plastic and Reconstructive Surgery. Supplementum, 16, 1-132.
- Tallgren, A. (1972). The continuing reduction of the residual alveolar ridges in complete denture wearers: A mixed-longitudinal study covering 25 years. The Journal of Prosthetic Dentistry, 27(2), 120-132.
